- savalninkas
- ×saválninkas, -ė smob. (1) KBII63, SchL144, NdŽ; CII335 žr. sauvalninkas: 1. Kurs dykas, ką nori dirba, nieko nebijo, tas savalninkas J. Išsirinkau … tinginius bei savalninkus vaikus Kel1881,234. O kano, kano vainikas po dunojų? O bene mūsų seselės saválninkės? JD74. Mano brolelis savalninkelis pastojo žalniereliu KlpD102. 2. Akm, Lž, Sg Gerai reikėjo kailį išperti tam saválninkuo Užv.
Dictionary of the Lithuanian Language.
